“Stellar” laikoma viena naujoviškiausių perspektyvių platformų. Kur slypi jos sėkmė?
Inovacinė idėja
Iš esmės, kas tokio yra “Stellar”? Tai peer-to-peer tipo skaitmeninių valiutų tinklas su atviro kodo šaltiniu. Ją sukūrė daugelį metų su kriptovaliutomis susijęs Jedas McCalebas. Įgyvendino idėją, liečiančią visą pasaulį – palengvinti ir pagreitinti tarpvalstybinius sandorius bei užtikrinti finansinį likvidumą tiems asmenims, kurie neturi priėjimo prie tradicinių banko paslaugų.
Kriptovaliutos “Stellar” tokenai vadinami lumenais arba “XLM“. Nors “Stellar” ir “XLM” veikia toje pačioje sistemoje, techniniu požiūriu atsispiria nuo skirtingų pagrindų. “Stellar” apima blockchain tinklą, kai lumenai yra prekybos objektu šioje sistemoje. Pagal internetinę “Stellar” svetainę šiuo metu į apyvartą pateko 50 milijardų lumenų. Kaip “Stellar” veikia praktikoje? Hipotetiškai priimkime, kad asmuo nori pervesti 50 000 zlotų sumą, bet neturi prieigos prie banko, kuriame galėtų užbaigti sandorį. Toks asmuo galėtų 50 000 zl sumą pervesti lumenais. Vėliau gavėjas gali išsikeisti lumenus į 50 000 zlotų arba tokios pačios vertės kitokią valiutą. Galiausiai sandorių laikas sutrumpėja, lyginant su tipiškais tarpvalstybiniais sandoriais.
Platforma vs kriptovaliuta
“Stellar” platforma leidžia kurti, siųsti ir prekiauti visų formų skaitmenine valiuta. Programa veikia decentralizuotame ir atvirame tinkle bei kasdieną aptarnauja milijonus sandorių. “Stellar” panašiai kaip ir “Bitcoin” ar “Ethereum” remiasi blockchain, kad būtų išlaikyta tinklo sinchronizacija. Vėlgi “Stellar” yra žymiai greitesnė, pigesnė ir ekonomiškesnė nei tipiškos sistemos, veikiančios pagal blockchain.
Tuo metu, kai “Bitcoin” tinklas sukurtas dėl prekybos, “Stellar” tai decentralizuota sistema, puikiausiai tinkanti prekiauti įvairiomis valiutomis žymiai skaidresniu ir efektyvesniu būdu.
“Stellar” tinklas turi įdiegtą į blockchain skaitmeninę lumenų valiutą, kur reikalingas tik nedidelis jos kiekis sąskaitoms kurti ir sandoriams vykdyti, o be šių reikalavimų “Stellar” neišskiria jokios konkrečios valiutos. Lumenų poreikis kilo dėl pamatinio “Stellar” projekto paskirstytų duomenų technologijos pagrindo. Šiuo metu minimalus sąskaitos saldo siekia 1 lumeną, o minimalus sandorio mokestis – 0,00001 lumenų. Jie yra pakankamai maži, kad “Stellar” būtų plačiai prieinamas, bet ir gana didelis, kad atgrasytų “spamo” siuntėjus nuo tinklo naudojimo.
Panaudojimas…
“Stellar Development” fondas deklaravo tikslą – paskirstytų registrų technologiją panaudoti ekonominiam augimui visame pasaulyje, kur būtų sumažinti nedidelių sandorių kaštai. Fondas rūpinasi mobiliųjų technologijų galimybių pagerinimu greitiems ir pigiems pavedimams atlikti bei mažų bendrovių vystymosi skatinimui visame pasaulyje. Šiuo tikslu “Stellar” bendradarbiauja su daugelių įmonių ir paslaugų tiekėjais, tuo tarpu su britiška konsultacijų įmone “Deloitte”, o nuo 2018 m. su “American Express”.
Fondas planuoja panaudoti “Stellar”, kad būtų užtikrintas stabilus pagrindas sąveikoms tarp įvairių finansinių sistemų, tame ir bankų. Tokiu būdu garantuojami daugiavaliučiai sandoriai, kurie taip užprojektuoti, kad būtų kuo labiau efektyvūs ir nepriklausomi nuo skirtingų verčių tarp fiduciarinių valiutų bei kripovaliutų.
“Stellar” tinklu ėmė naudotis privačios įmonės ir finansinės institucijos. Tai vyksta keliose valstybėse, ypač Afrikos, Indijos, Filipinų ir kai kurių Pietrytinės Azijos kraštų rajonuose. Kaip pavyzdį galima pateikti Indijos ICICI banką, bendradarbiaujantį su “Stellar”, kuris savo klientams suteikia galimybę daryti greitesnius, saugesnius sandorių siuntimus, užtikrindamas žemesnius mokesčius.
Istorija ir vertė
2014 metais Jedas McCalebas, “Mount Gox” ir “Ripple” įkūrėjas paleido “Stellar” sistemą. Prieš oficialią premjerą McCalebas sukūrė internetinę svetainę, pavadinimu “Secret Bitcoin Project”, ieškančią alfa testerių. Organizacija non-profit “Stellar Development Foundation” įkurta bendradarbiaujant su “Stripe” generaliniu direktoriumi Patricu Collisonu, o projektas oficialiai paleistas liepą.
Paleidimo momentą tinkle buvo 100 milijardų lumenų. Iš jų 25% buvo perduoti kitoms non-profit organizacijoms, veikiančioms finansinės integracijos labui. “Stripe” gavo 2 procentus (2 milijardus pradinių tokenų) už investiciją projekte. Kriptovaliuta, pradžioje žinoma kaip “Stellar”, vėliau pervadinta lumen arba XLM.
2014 m. rugpjūtį Mercado Bitcoin, pirmoji “Bitcoin” birža Brazilijoje, paskelbė, kad pradės naudotis “Stellar” tinklu. Iki 2015 m. sausio “Stellar” turėjo apie 3 milijonus prisiregistravusių vartotojų su nuosavomis paskyromis platformoje, o jo rinkos kapitalas siekė beveik 15 milijonų dolerių. 2015 m. balandį “Stellar Development” fondas išleido atnaujintą protokolą su nauju konsensuso algoritmu, kuris įsigaliojo šiek tiek vėliau – 2015 m. lapkritį. Naujas algoritmas naudojo SCP kriptovaliutų protokolą, kurį sukūręs Stanfordo profesorius Davidas Mazièresas prisidėjo prie ryškaus vertės prieaugio. Nuo to laiko lumenų kaina lėtai, bet sėkmingai kyla į viršų.
“Stellar”… perspektyvi kriptovaliuta?
2021 m. viduryje “XLM” užfiksavo stiprų vertės šuolį, kertantį rinkos pasipriešinimo lygį, siekiantį 0,2 USD. Paskutiniais metais valiuta užrašinėjo pastovų kylimą su tarpinėmis pataisomis. Vienu metu pasiekė naują viršūnę, kabindama 0,9381 USD lygį, bet vėliau staigiai krito ir sustojo ties 0,2914 USD.
Remiantis “Wallet Investor”, “Stellar” taikomos kainų prognozės pranašauja puikią trumpalaikę arba ilgalaikę investiciją. Iki 2026 metų numatoma “XLM” kaina sieks 1,854 USD. Taip pat pagal Trading Beasts “XLM” kaina žymiai pakils artimiausių kelių metų bėgyje.
Nauji investiciniai produktai, tokie kaip “Stellar” paketas gali turėti įtakos tolimesniam šios monetos populiarėjimui.
Taigi, trendas įteigia, kad nors “Stellar” jau patyrė kylimus ir kritimus, niekada nepataikė į vertę ilgesniam laikotarpiui. Maža to, daug kitų agentūrų, užsiimančių ekonominėmis prognozėmis, mano, kad “XLM” vertė pasieks aukščiausią lygį 2022 metų pabaigoje.