Pastarieji metai turėjo nepaprastai daug įtakos žmonijai, pakeisdami mūsų požiūrį į turtą. Tuo metu, kai dalis skaudžiai nukentėjo praradę darbą arba patyrę sumažinto atlyginimo pasekmes, paradoksaliai visi pradėjome labiau taupyti – dalinai dėl atsiradusių blokadų ir keliavimo apribojimų, tačiau ir dėl impulso riboti savo išlaidas, atidedant pinigus, taip vadinamajai juodai valandai. Visgi, kaip investuoti papildomus pinigus, kad artimiausioje ateityje pasiektume stabilumą?
Investavimas kiekvienam…
Nesunku pastebėti, kad pasaulyje ryškus jaunų žmonių prieaugis, kuriam labai aktualūs taupymo klausimai dėl galimybės anksčiau išeiti į pensiją. Daugelis jų susitelkė ties protingo investavimo privalumais, kurie siejasi ne tik su turto kaupimu, bet ir gerėjančiu finansiniu stabilumu ilgesniam laikotarpiui.
Kodėl tik dabar apsisprendėme investuoti? Priežastis yra paprasta – infliacija. Tai yra bendras kainų augimas, vykstantis kasmet ir sukeliantis pinigų perkamosios galios mažėjimą. Infliacijos lygis gali žymiai skirtis, bet pastaruoju metu dauguma šalių pastebi greitą jo kylimą.
Asmenys, kaupiantys santaupas vėlesniam panaudojimui, privalo daryti taip, kad jie tarsi patys dirbtų. Jeigu atidėti pinigai nedirba, jūs neapsaugojate jų nuo nuvertėjimo. Vėlgi, kuo daugiau investuojate, tuo greičiau galite pasinaudoti jų sudėtinių palūkanų galia.
Sąmoningi veiksmai
Egzistuoja labai daug investavimo strategijų, tačiau dauguma iš jų koncentruojasi ties tokiais pasirenkamais veiksmais: pirk pigiai, parduok brangiai, kuri dažnai vadinama tiesiog „buy the dips”.
Tai yra pati pagrindinė investavimo technika, besiremianti didesniu aktyvų kiekio pirkimu kainų kritimo momentu arba korekcijų vykdymo laiku. Nepaisant to, kad viskas skamba paprastai, investuotojas paskiria daug laiko analizuodamas diagramas, vidutinius trumpos ir ilgos trukmės judėjimus bei istorinius trendus. Taip pat kalbama apie „didelių kritimų” (big dips) arba „mažų kritimų” (small dips) pirkimus. Pirmasis variantas remiasi situacija, kai kaina krenta žemiau vidurkio, o antrasis, kai kaina iškrenta iš pirminės pozicijos. Investuotojai, perkantys pagal šią strategiją dėl pelno arba sulaikytų aktyvų gali parduoti greičiau, kad tokiu būdu susikurtų ilgalaikę poziciją.
Aktyvų pirkimas kainos kritimo metu yra labai gera strategija, tačiau turi trūkumų. Iš tiesų sunku pasakyti, kokioje pozicijoje bus aktyvų vertė artimiausią valandą arba sekančią dieną. Šiuo atveju yra kitoks investavimo būdas: pirkimas esant žemesnei kainai už istorinę vidutinę. Taigi pravartu turėti žinių apie kintančio vidurkio sąvoką, kuri pristato geriausius galimus punktus patekti arba išeiti iš rinkos.
Perspektyvūs aktyvai
Kriptovaliutos tai viena dinamiškiausiai besivystančių investicinių plotmių šiuo laikotarpiu. Pasirodo, kad jos tapo populiariausiu aktyvu pastaraisiais metais ir, maža to, daugelis ekspertų teigia, kad būtent kriptovaliutos gali išstumti tradicinius finansų instrumentus.
Be kriptovaliutų dar egzistuoja kitokie investavimo būdai, kurie, tiesą sakant, visai neblogai laikosi. Geriausios rekomendacijos, susijusios su akcijomis ateinantiems metams tai būtų PSU State Bank of India (SBI), GAIL, HDFC Bank, TCS ir ONGC. Vėlgi nekilnojamasis turtas, tai vienas populiariausių investicinių pasirinkimų. Paskutinieji metai turėjo įtakos komerciniam nekilojamajam turtui, kuomet kainos pakibo ties rekordiškai žemu lygiu. Ekspertai mano, kad geras pasirinkimas pirkti nekilnojamąjį turtą ir pertvarkyti jį į bendradarbystės (co-working) erdvę. Tokių vietų paklausa stipriai auga, tad toks pasirinkimas gali būti puikia galimybe pasiekti pastovų ir reguliarų pelną.
Investavimas į kriptovaliutas – ar verta?
Kriptovaliutos tai ypatingas aktyvų tipas. Pirmiausiai jos išsiskiria kintamumu, technologiniu potencialu ir labai dideliu potencialių monetų investicijoms pasirinkimu. Per metus, t. y. nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. pabaigos “Bitcoin” vertė pakilo nuo 750 USD iki 10 000 USD. Galima suprasti, kad kiekvienas, kuris 2016 m. gruodį užinvestavo 10 000 USD, po metų, tiksliau 365 dienų, galėjo pasiekti šokiruojančią 133 333 USD sumą. Realybėje pilna kriptovaliutų rinkos kapitalizacija siekė neįtikėtinos 500 milijardų dolerių sumos. Kadangi į šį burbulą brovėsi vis daugiau spekuliantų, tad negalėjo nesprogti. Kuomet “Bitcoin” kaina nukrito, sugriuvo visų kitų kriptovaliutų vertės. Visgi daugelis investuotojų pasipelnė spekuliacijų burbulu. Tai ir yra minėta kintamumo pasekmė – aktyvų polinkis generuoti tiek didelius nuostolius, tiek milžinišką pelną.
Technologinis potencialas daro įtaką investicijoms į kriptovaliutas, kur atsiveria ryšys su technologinių sprendimų veikla, pvz. investicijomis į startuolius. Čia dėmesys kreipiamas pirmiausiai į tikslą, dėl kurio ir buvo sukurta kriptovaliuta. Tai gali būti universali mokėjimo priemonė arba programėlių ar inteligentiškų kontraktų kūrimo būdas ir daug kitų panaudojimo galimybių. Visos jos turi įtakos potencialiai vertei ateityje.
Platus pasirinkimas išskiria kriptovaliutas iš daugumos tradicinių aktyvų. Egzistuoja daugiau kaip 6000 įvairių monetų, kurios tarpusavyje niekaip nesusiję. Vertybinių popierių atveju yra daug tipų, tačiau visi jie suskirstyti į aiškias grupes. Didžiausių įmonių akcijas galima surasti didžiausiose ir populiariausiose biržose, įvairios lokalios biržos parduoda lokalių bendrovių akcijas ir pan. Kriptovaliutų atveju dingsta bent kokie priklausiniai, biržos siūlo tas kriptovaliutas, kurias įvertina kaip pačias populiariausias tarp investuotojų. Taigi vadovaujamasi pagrinde rinkos kapitalizacija, o ne realiu potencialu.
Perspektyvios kriptovaliutos
Daug žmonių mano, kad “Bitcoin” era baigėsi. Visgi yra jų alternatyvos. Pirmoji iš jų – “Ethereum” – decentralizuota programinė platforma, leidžianti kurti ir paleisti inteligentiškus kontraktus bei decentralizuotas programėles (DApps) be jokių pavėlavimų, be jokios sukčiavimų galimybės, kontrolių ar trečiųjų asmenų įsikišimų. “Ethereum” programėlės paleidžiamos kriptografiniuose tokenuose, kurie būdingi būtent šiai platformai. “Ether” moneta skirta judėti platformoje “Ethereum”. Pagrinde ji labiausiai laukiama tarp programuotojų, kurie nori programėles kurti ir paleisti “Ethereum”, bei investuotojų, kurie siekia atlikti kitų skaitmeninių valiutų pirkimus su “Ether”. “Ether” paleista 2015 metais, šiuo metu užima antrą vietą po “Bitcoin” tarp visų didžiausių skaitmeninių valiutų, vertinamų pagal rinkos kapitalizacijos santykio formulę.
“Litecoin” paleista 2011 metais ir buvo viena pirmųjų kriptovaliutų, kurios sekė “Bitcoin” pavyzdžiu. Ją sukūrė Charlie Lee, MIT absolventas ir buvęs “Google” inžinierius. “Litecoin” remiasi open source tipo globaliu mokėjimo tinklu, kurios nekontroliuoja joks centrinis organas, bei naudojasi darbo pažyma, kurią gali iššifruoti vartotojiški procesai. Nors “Litecoin” įvairiais būdais yra panaši į “Bitcoin”, turi greitesnį blokų generavimo tempą, o tuo pačiu per trumpesnį laiką patvirtina sandorį.
Vėlgi viena labiausiai perspektyvi skaitmeninė moneta yra “Stellar”. “Stellar” tai ne tik mokėjimų platforma, bet ir valiuta. Ši mokėjimų technologija turi tikslą – jungti finansines institucijas ir maksimaliai mažinti kaštus bei tarpvalstybinių pavedimų laiką. Pasižymi populiarumu tarp investuotojų, kurį gali įsigyti, pvz. pirkdami “Stellar” paketą.
Šiuo momentu “Stellar” aptarnauja decentralizuotų serverių tinklas su paskirstytų duomenų technologija, kuri atnaujinama kas 2-5 sekundes visuose mazguose. Labiausiai matomu veiksniu, išskiriančiu “Stellar” tarp populiariųjų monetų, tuo tarpu “Bitcoin”, yra konsensuso protokolas. Sandorių priėmimo metu nesivadovauja viso tinklo aukščiausiais taškais, o naudojasi algoritmu Federated Byzantine Agreement (FBA), kuris leidžia greičiau pertvarkyti duomenis. Žinoma yra daug kitų planų, kuriais galima pagerinti valiutos efektyvumą bei tolesnį vystymąsi.
Investavimas, pasirodo, yra patikimas būdas finansiniam stabilumui pasiekti. Verta įsisąmoninti dėl priimamos rizikos ir visuomet rinktis tuos aktyvus, kurie pranašauja palankią perspektyvą.
